
Kokią profesiją po kelerių metų rinksis šiandienos septintokas? Nors statistika tiesioginio atsakymo į šį klausimą nepateikia, ji gali padėti geriau pasirengti ateičiai. Net ir nedideli mokinių skaičiaus pokyčiai leidžia įžvelgti tendencijas, kurios ilgainiui gali turėti įtakos profesinio mokymo planavimui.
Šias tendencijas nagrinėjo Marijampolės profesinio rengimo centro (toliau – MTEC) metodininkė Daiva Kalvaitienė. Remdamasi Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, ji išanalizavo 7–12 klasių mokinių skaičiaus dinamiką šešiose savivaldybėse: Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių rajono, Vilkaviškio rajono ir Prienų rajono.
Bendras mokinių skaičius stabilus, tačiau savivaldybių tendencijos skiriasi
Bendras vaizdas iš pirmo žvilgsnio atrodo gana stabilus. Nuo 2022–2023 iki 2026–2027 mokslo metų penkiose analizuotose Marijampolės regiono savivaldybėse (neįskaitant Prienų rajono) 7–12 klasių mokinių skaičius iš esmės nekito – svyravo nuo 7312 iki 7415. Vis dėlto atskirų savivaldybių duomenys atskleidžia skirtingas demografines tendencijas.
Lyginant 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų duomenis, Prienų rajono savivaldybėje mokinių padaugėjo 74, Marijampolės savivaldybėje – 37, Šakių rajone – 23, o Kazlų Rūdoje – 14. Tuo metu Vilkaviškio rajone mokinių skaičius sumažėjo 51, Kalvarijoje – 18.
Pokyčiai pastebimi ir analizuojant atskirų klasių mokinių skaičių. Šakių rajone 2026–2027 mokslo metais mokosi 264 devintokai – 38 daugiau nei ankstesniais mokslo metais. Tai gausiausia šios savivaldybės 7–12 klasių mokinių grupė, nors septintokų ir aštuntokų skaičius mažėjo. Kazlų Rūdoje dešimtokų skaičius išaugo nuo 94 iki 118, o Vilkaviškio rajone, nepaisant bendro mokinių skaičiaus mažėjimo, devintokų padaugėjo nuo 293 iki 313.
Profesinio mokymo įstaigai tokia informacija ypač aktuali. Ji padeda numatyti, kuriose savivaldybėse artimiausiais metais gali padaugėti potencialių būsimų mokinių, ir leidžia tikslingiau planuoti profesinio orientavimo veiklas bei profesinio mokymo galimybių pristatymą.
Svarbu ne tik mokinių skaičius, bet ir jų poreikiai
Analizė atskleidė dar vieną reikšmingą tendenciją – penkiose iš šešių analizuotų savivaldybių daugėja specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių.
Ryškiausias augimas fiksuojamas Marijampolės savivaldybėje. Čia bendrojo ugdymo mokyklų 7–12 klasėse besimokančių SUP turinčių mokinių skaičius padidėjo nuo 197 (2025–2026 mokslo metais) iki 242 (2026–2027 mokslo metais). Tai 45 mokiniais daugiau nei ankstesniais metais.
Planuojant ugdymo pagalbą svarbu atsižvelgti ne tik į bendrą šių mokinių skaičių, bet ir į tai, kuriose klasėse jie mokosi. 2026–2027 mokslo metais didžiausios SUP turinčių mokinių grupės yra septintose (75 mokiniai) ir aštuntose (68 mokiniai) klasėse.
Ši tendencija skatina iš anksto įvertinti augančius individualius mokinių poreikius ir pasirengti priimti skirtingų gebėjimų bei galimybių jaunuolius. Todėl ypač svarbu užtikrinti mokymo programų prieinamumą, numatyti individualios pagalbos galimybes ir kurti tokią ugdymo aplinką, kurioje kiekvienas mokinys galėtų atskleisti savo gebėjimus, stiprybes ir atrasti tinkamiausią profesinį kelią.
Nuo statistikos – prie konkrečių veiksmų
Analizės rezultatai MTEC gali tapti svarbiu orientyru, planuojant būsimų mokinių priėmimą, profesinio mokymo programų pasiūlą ir profesinio orientavimo veiklas. Jie leidžia kryptingiau bendradarbiauti su regiono mokyklomis, atsižvelgiant į mokinių skaičiaus pokyčius ir jų ugdymosi poreikius.
Pavyzdžiui, Šakių rajone išaugusi devintokų grupė rodo, kad šiems jaunuoliams jau 2026–2027 mokslo metais verta skirti daugiau dėmesio. Viena iš galimybių – pakviesti juos į MTEC praktinio mokymo dirbtuves, kuriose mokiniai galėtų ne tik susipažinti su profesinio mokymo aplinka, bet ir patys išbandyti įvairias profesines veiklas, pabendrauti su mokytojais bei geriau pažinti juos dominančias profesines sritis.
Tačiau kaip pasiekti mokinius, kurie neturi galimybės atvykti į centrą?
Pasak MTEC karjeros specialistės Vilmos Žilovienės, viena svarbiausių centro veiklos stiprybių – lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie mokyklų bei mokinių poreikių. Jei mokiniai negali atvykti į edukacijas ar ekskursijas, centro atstovai patys vyksta į mokyklas ir pristato profesinio mokymo galimybes.
MTEC taip pat organizuoja atvirų durų dienas, dalyvauja miesto renginiuose, parodose ir kitose iniciatyvose. Tokie susitikimai suteikia jaunuoliams galimybę iš arčiau pažinti profesijų pasaulį, praktiškai išbandyti įvairias veiklas, užduoti rūpimus klausimus ir sąmoningiau apsispręsti dėl tolesnio mokymosi.
Atlikta analizė MTEC leidžia ne tik geriau numatyti būsimų mokinių skaičiaus pokyčius ir poreikius, bet ir kryptingiau planuoti veiklą, stiprinti bendradarbiavimą su regiono mokyklomis bei ieškoti veiksmingų būdų, kaip sudominti jaunus žmones profesiniu mokymu. Statistiniai duomenys tampa pagrindu konkretiems sprendimams – nuo tikslinių profesinio orientavimo veiklų iki pasirengimo ugdyti skirtingų poreikių mokinius.
Profesinio mokymo ateitis kuriama gerokai anksčiau, nei mokinys apsisprendžia dėl profesijos – ji prasideda nuo nuoseklaus pažinimo, kryptingo pasirengimo ir sąmoningo pasirinkimo ugdymo.
MTEC informacija