Lietuvos darbo rinka nuolat kinta, tačiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka vienu svarbiausių darbdavių iššūkių. Nors registruotas nedarbo lygis šalyje mažėja, tam tikrų profesijų specialistų poreikis išlieka didelis. Užimtumo tarnybos duomenys ir darbdavių prognozės atskleidžia, kokių sričių darbuotojų Lietuvoje labiausia trūksta, kokios įsidarbinimo tendencijos vyrauja Marijampolės regione ir kokį vaidmenį, atliepiant darbo rinkos poreikius, atlieka profesinis mokymas.
Darbo rinkos situacija Lietuvoje
2026 m. spalio 1 d. registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 7,7 proc., o Užimtumo tarnyboje buvo registruota 141,5 tūkst. bedarbių. Per metus jų skaičius sumažėjo 6,1 proc. Nors šie rodikliai rodo mažėjantį registruotą nedarbą, darbo rinkoje išlieka darbuotojų pasiūlos ir darbdavių poreikių neatitikimas.
Užimtumo tarnybos 2025 metų pabaigoje atliktos darbdavių apklausos duomenimis, 42 proc. apklaustų darbdavių prognozavo, kad 2026 metais susidurs su darbuotojų trūkumu. Šis iššūkis ypač aktualus transporto, statybos, gamybos ir paslaugų sektoriams.
Tai atskleidžia, kad darbo rinkoje svarbus ne tik darbo ieškančių žmonių skaičius, bet ir jų turima kvalifikacija, profesiniai gebėjimai bei pasirengimas dirbti konkrečiose srityse.
Kokios profesijos paklausiausios Lietuvoje?
Darbdavių prognozės rodo, kad didelis poreikis išlieka kvalifikuotų darbininkų ir įrenginių operatorių grupėje. Ypač reikalingi sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai, statybos specialistai, elektrikai, elektromechanikai, suvirintojai ir metalo apdirbimo darbuotojai.
Statybos sektoriuje taip pat ieškoma santechnikų, betonuotojų, dažytojų, apdailininkų ir stalių. Gamybos įmonėms reikalingi šaltkalviai, įrenginių operatoriai bei kiti techninių profesijų specialistai.
Darbuotojų poreikis išlieka ir paslaugų sektoriuje. Darbdaviai ieško virėjų, kepėjų, pardavėjų, barmenų bei kitų aptarnavimo srities darbuotojų.
Šios tendencijos rodo, kad Lietuvos darbo rinkoje svarbią vietą užima praktinių įgūdžių ir profesinę kvalifikaciją turintys specialistai. Technologijų pažanga taip pat keičia darbo pobūdį – darbuotojams vis dažniau reikia gebėti naudotis modernia įranga, skaitmeniniais sprendimais ir automatizuotomis sistemomis.
Marijampolės regionas: įsidarbinimo tendencijos ir nedarbo skirtumai
Užimtumo tarnybos pateikti duomenys leidžia pažvelgti ir į Marijampolės regiono darbo rinką.
2026 m. rugsėjo 1 d. registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 8 proc., tačiau atskirose Marijampolės apskrities savivaldybėse situacija skyrėsi. Marijampolės savivaldybėje jis siekė 9,5 proc., Kazlų Rūdos – 9,9 proc., Kalvarijos – 11,2 proc., Vilkaviškio rajone – 8,3 proc., o Šakių rajone – 6,8 proc.
Šie skirtumai atskleidžia, kad net ir viename regione darbo rinkos situacija nėra vienoda.
Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriaus duomenimis, nuo 2026 metų pradžios iki rugsėjo 28 dienos daugiausia asmenų įsidarbino prekybos, maitinimo ir paslaugų sektoriuose. Daugiausia įsidarbino pardavėjų (240), virėjų ir pagalbinių virtuvės darbuotojų (71), apskaitininkų (36) bei barmenų (31). Taip pat fiksuotas įsidarbinimas individualios priežiūros, apsaugos, transporto priemonių remonto ir kitose srityse.
Šie duomenys rodo aktyvų įsidarbinimą prekybos ir paslaugų srityse, tačiau taip pat išryškina socialinės priežiūros bei techninių profesijų svarbą regiono darbo rinkoje. Vis dėlto įsidarbinusių asmenų skaičius nėra tiesioginis darbuotojų trūkumo rodiklis – jis parodo, kuriose profesijose per nagrinėjamą laikotarpį buvo fiksuotas didesnis įsidarbinimas.
Profesinis mokymas atliepia darbo rinkos poreikius
Darbo rinkos tendencijos atsispindi ir profesinio mokymo pasirinkimuose. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2026 metais Marijampolės apskrityje bedarbio statusą turintys asmenys pradėjo mokytis pagal individualios priežiūros darbuotojo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, slaugytojo padėjėjo, elektriko, apskaitininko, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo ir kitas profesinio mokymo programas.
Šios mokymo kryptys apima tiek technines, tiek socialinių paslaugų ir švietimo sritis. Profesinis mokymas suteikia darbo ieškantiems žmonėms galimybę įgyti naują kvalifikaciją, persikvalifikuoti ir prisitaikyti prie besikeičiančių darbdavių poreikių.
Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriaus duomenimis, iki 2026 m. rugsėjo 28 d. buvo įsidarbinę 44 profesinio mokymo programas baigę asmenys. Tarp jų – kosmetikai, individualios priežiūros darbuotojai, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjai ir kompiuterinio projektavimo operatoriai.
Ką atskleidžia 2026 metų darbo rinkos tendencijos?
Lietuvos darbo rinkoje išlieka kvalifikuotų techninių profesijų darbuotojų poreikis, o Marijampolės regione aktyvus įsidarbinimas fiksuojamas prekybos, maitinimo, socialinės priežiūros ir techninės priežiūros srityse.
Darbdavių prognozės ir faktiniai įsidarbinimo duomenys rodo, kad profesinė kvalifikacija bei praktiniai gebėjimai išlieka svarbūs įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Kartu didėja poreikis nuolat atnaujinti žinias ir prisitaikyti prie technologinių bei organizacinių pokyčių.
Besikeičiančioje darbo rinkoje vis didesnę reikšmę įgyja ne tik darbuotojų skaičius, bet ir jų kompetencijų atitiktis realiems darbdavių poreikiams.
Šaltiniai: Užimtumo tarnybos 2026 m. darbo rinkos duomenys, 2025 m. darbdavių apklausa ir Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriaus pateikta informacija.